Ükku: Kad muzika būtų gyva, joje turi būti visko.

Ukku. Kurgon.

Su Daniele (Ükku) susitikome lietingą pavasario popietę. Tokią žvarbią, kad nesinorėjo lįsti į lauką, todėl šnekėjomės jaukiame, įdomių daiktų pilname Danielės sesės bute, kartu su trimis jų šunimis. Pokalbis  sušildė. Danielė ir jos kuriama svajinga muzika, rodos, labiau tiktų gyventi fantastiniame filme arba knygoje, nei pilkame mieste. Būtent apie literatūrą, muziką, kūrybą ir šnekėjomės.

Ukku. Kurgon.

Kodėl pradėjai kurti būtent muziką? Kodėl nepasirinkai kitokios meno formos?

Tai įvyko labai natūraliai. Grojau gitara nuo devynių metų, bet, pagrojusi tris metus, mečiau. Pradėjau piešti ir gitara gulėjo spintoj, visai pamiršau, kad ji egzistavo. Tada nuėjau mokytis į Čiurlionkę, nuo aštuntos klasės ir dar lankiau dramą. Buvo žiauriai žiauriai sunku visa tai suderint, miegodavau po keturias valandas per parą. Būtent nuo to streso, kad turiu tiek daug veiklos, užsimaniau padaryt kažką visai kita. Tada išsitraukiau gitarą. Neatsimenu, bet buvo kažkokia daina, kurios aš daug klausiau. Suvedžiau į Google jos pavadinimą, radau akordus ir pradėjau grot. Sau, dainas, kurias aš mėgstu. Labai greitai supratau, kad tai yra žiauriai paprasta – tiesiog suderini kelis akordus, pridedi vokalą ir gali sukurt savo dainą. Gali sukurt daug tokių dainų. Man tai pasirodė žiauriai linksma ir pradėjau daryti tai be sustojimo. Grįždavau namo arba atsikeldavau anksčiau prieš pamokas, kad galėčiau pagrot. Juokinga, nes tuo metu mano klasiokai pradėjo gert, rūkyt, o aš sėdėdavau namie ir grodavau gitara, tiesiog labai norėdavau kurti. Labai drovėjausi kam nors tai parodyt ir pirmas žmogus, kuriam pagrojau, buvo mano sesė. Atsimenu, kaip aš žiauriai drebėjau. Nebuvo taip, kad aš tikėjausi pradėti groti ir tapti muzikante, ar išgarsėt, tai tiesiog įvyko savaime. Pagrojau sesei ir ji pasakė, nu jo, fainai, gerai, o tu nepagalvojai susirast grupės? Ta idėja labai išaugo many. Nusipirkau elektrinę gitarą ir sintezatorių. Pradėjau ieškoti grupės. Nežinau, galbūt aš dar buvau tam amžiuj, kai klausiau seno roko, ne tiek daug elektronikos, kiek labiau visokios gyvos muzikos ir dar buvau tame mąstyme, kad muzika turi būt atlikta gyvai, su gyvais instrumentais, su tikrom gitarom, o tipo visa ta elektronika – tai net ne muzika. Žiauriai durnas požiūris, bet gal reikia tokį amžių praeiti. Pagrojau gal su kokiom trim grupėm ir supratau, kad aš nelabai moku dirbt komandoj, išėjau iš jų visų. Pradėjau klausyt Grimes, naujesnės elektroninės muzikos, dream pop, aštuoniasdešimtųjų muzikos su sintezatorių garsais. Tada labai greitai supratau, kad jei groji su sintezatoriumi, gali viską padaryt pats – tau nereikia grupės, būgnų, boso ir gitaros, gali sukurt tai, ką nori ir tau niekieno nereikia. Toliau grojau gitara, nes tai pirmas instrumentas ir geriausiai išmoktas. Pradėjau kelt viską į Soundcloud‘ą ir žmonės kažkaip pradėjo klausyt. Tada sukūriau porą video į Youtube. Apie kiekvieną video galėčiau pasakot ir pasakot. Ir dabar turiu labai daug idėjų, kokius klipus norėčiau sukurt, tik labai sudėtinga neturint kokybiškos įrangos ir tinkamos žmonių komandos. O įrašinėju aš labai lievai, kartais tiesiog su planšete.

Dar buvo etapas, kai galvojau kurti dainuojamąją poeziją. Sukūriau porą dainų, buvau dainuojamosios poezijos konkurse Šiauliuose, kuris buvo visiškas šūdas, tai buvo absoliuti nesąmonė, gailėjausi, kad ten nuvažiavau. Virgis Stakėnas buvo komisijos narys. Jis pasižiūrėjo į mane ir pasakė „Nereikia čia mums naujų Orlovų“. Dar kažką suskėlė, kad Foje kopijuoju. Jis pats toks labai garbingas, toks turintis daug potencialo.

 

Ukku. Kurgon.

 

Gitara pati išmokai grot ar ėjai į muzikos mokyklą?

Ėjau į Yamaha muzikos mokyklą, mokiausi grot klasikine gitara. Pasimokiau tris metus ir mečiau. O toliau mokiausi iš interneto.

Būna žmonės sako, kad nebaigęs muzikos mokyklos kurt muzikos negali.

Aš ėjau į Dvarionkę, muzikos mokyklą. Tris metus, ar kiek. Bet mane ten užkniso. Jei nori būt klasikos muzikantu, ten viskas gerai. Labai daug dalykų mečiau. Čiurlionkėj kai praeinu pro muzikos skyrių, man kyla šiurpas, nes eidama girdžiu tą klasikinę muziką, kuri visa tokia sustyguota ir tiksli, truputį varo į beprotystę. Man atrodo, ypač dailės skyriuj yra daug daugiau muziką mylinčių žmonių. Mano klasiokai labai daug groja ir visą laiką klauso muzikos. Šiaip dailė ir muzika yra labai susiję dalykai.

 

Ukku. Kurgon.

Ukku. Kurgon.

 

Iš kur kilo tavo sceninis pavadinimas?

Mano sesė – dramaturgė, rašo scenarijus. Tiksliau, buvo, metus studijavo kino režisūrą Ispanijoj, grįžo į Lietuvą ir čia studijavo dramaturgiją. Čia rašė diplominį darbą, kuris buvo paremtas mūsų vaikyste. Ten buvo personažas, atitinkantis mane, pavadintas Ukku. Man patinka tai, kad mano pavadinimas yra tiesiog gražūs skiemenys, primenantys ūką ar rūką.

 

Ukku. Kurgon.

 

Nuvalkiotas klausimas – kur randi įkvėpimo?

Visur aplink save (juokiasi). Kiek save prisimenu, visada skaitydavau knygas ir žiūrėdavau filmus. Aš galiu gyvent šitą gyvenimą, eiti į mokyklą, bet mano galvoje visada vyksta kažkoks filmas, kuriame viskas visai kitaip, milijonas scenarijų. Gyvent realybėj, kokia ji yra, labai neįdomu. Gal aš tiesiog prisižiūrėjus visokių filmų ir prisiskaičius knygų, prisižiūrėjus daug meno. Nuo mažų dienų mano aplinkoje buvo labai daug muzikos. Manau, viskas atėjo iš to, kad nuo vaikystės buvo ugdyta fantazija ir tas dalykų pajautimas. O šiaip labai dažnai įkvepia muzika, kurią girdžiu aplink. Tai nėra kopijavimas, tiesiog išgirstu kažką ir man kyla mintys ir idėjos. Labai įkvepia žmonės, ypač dainų žodžiams – tai, kaip jie gyvena, įvairios situacijos. Taip, labiausiai mane įkvepia pats žmogus, nes žmogus yra ypatingas.

 

Ukku. Kurgon.

 

Ar yra tokių kūrinių, kuriuos išskirtum iš savo sukurtų, kuriais labiausiai didžiuojiesi? Turbūt kiekvienam kūrėjui nebūna taip, kad jis jaustųsi padaręs viską idealiai, visada galima dar geriau. Bet galbūt yra toks kūrinys, esantis labiausiai tau prie širdies?

Yra. Aš labiau džiaugiuos ne tais kūriniais, kurie yra publikuoti, o visokiais dainų juodraščiais, pradėtais įrašinėti, bet nepabaigtais. Aš žinau, kad galbūt niekada nepabaigsiu tų dainų ir jos liks kažkur mano galvoje kaip pradėtas ir nepabaigtas dalykas. Bet aš didžiuojuosi pačiu kūrimo procesu, nes man tiesiog patinka tai daryt, aš linksminuosi ir eksperimentuoju. O iš visko, ką esu sukūrusi, manau, išskirčiau „5000 lives“, nes tai mano pirma daina, sukurta dar gitara grojant, labai labai seniai. Atsimenu, atnešiau sesei dainos žodžius ir prašiau ištaisyt klaidas, nes dar gerai nemokėjau anglų kalbos. Grojau šitą dainą gatvėj per „Gatvės muzikos dieną“ kažkada, gal prieš tris, o gal net prieš keturis metus. Net ir dabar kai pagalvoju apie tuos žodžius, atrodo, kad galėčiau ir dabar taip pat parašyti. Toks labiausiai subrandintas kūrinys. Numečiau tą dainą kaip praeitą etapą, bet praėjusiais metais nusprendžiau vėl ją įrašyt, šį kartą jau su elektroniniais instrumentais. Jei man reikėtų parodyt žmogui kažkokią vieną dainą, kuri atspindėtų mane, manau, rodyčiau „5000 lives“.

 

Ukku. Kurgon.

Ukku. Kurgon.

 

Kaip jauna kūrėja nesijauti užguita lietuviškame muzikos pasaulyje, kuriame dominuoja dideli atlikėjai ir svarbūs asmenys, dažniausiai vyrai, be to, atrodo, lengviausiai prasimuša grupės?

Aš nelabai orientuojuosi į lietuvių muziką. Noriu studijuot Suomijoje muzikos produkciją. Man patinka skandinavai, švedų, norvegų muzika, jie labai pažangūs. Aš daugiau orientuojuosi į interneto erdvėje esančias bendruomenes žmonių, kurie ieško tokios muzikos ir jos klauso. Mane labiau domintų nueti į kokį reivą, kur žmonės leidžia savo sukurtą psychedelic trance, apie kurį niekas nežino. Man atrodo, kad tokiose vietose vyksta daugiau kūrybos, tokiose visiškai apleistose narkomanų vietose, labai labai žemam undergrounde.

O dėl vyrų, tai jo, tas žiauriai jaučiasi. Esi mergina ir tu kuri viena? Kam tai įdomu? Labai pykstu, kai žmonės sako, kad nėra lyčių nelygybės. Ji yra, tikrai yra. Nueik į „Muzikos Faktorių“ nusipirkt mikrofono dalių ir į tave žiūrės „Tai ką tu čia, mergaite? Tu iš viso moki naudotis mikrofonu?“ Manau, jei esi vaikinas ir kuri muziką, viskas daug paprasčiau, nes jau iš karto aplinkui yra daugybė panų, kurios tiesiog alpsta dėl tavęs. O kai esi mergina, į tave žiūri taip – „Ką ji čia daro? Jai viskas gerai?“

 

Ukku. Kurgon.

 

Ar turi bendraminčių ratą, kurie tave įkvėptų, pasidalintų mintimis? Kurie galbūt nekurtų kartu, bet palaikytų?

Jo. Aš turiu bendraminčių ratą, kurie nebūtinai patys kuria muziką, bet jie dažniausiai yra meno arba artimi menui žmonės, kurie mėgsta tą patį, ką aš. Tikrai yra, nėra taip, kad aš jausčiausi visiškai viena. Žinau, kur tokių žmonių rast, turiu draugų kurie mane palaiko. Tu, rodos, klausei ar Noyus ir aš kuriam kartu? Ne, mes tiesiog susipažinom mokykloj. Kuriam kažką į panašią pusę ir panašiu principu – mes abu du vieni, prie savo kompų ir sintezatorių, ir tai kažkaip suartina. Mes išleidom EP albumą, tiksliau, jis išleido, aš nelabai tame dalyvavau, nežinau, kas ten vyko. Aš įrašiau ir jis išleido. Man patinka kurt, bet kai viskas susideda į tą produkciją, kai reikia rašyt tinklaraščius, update‘int feisbuką, mane tiesiog užknisa. Norėčiau sumokėt kam nors, kad už mane tai padarytų.

Kokia tavo klausomiausia muzika šiuo metu?

Rodriguez – Sugar Man. Meditacinė tradicinė japonų muzika. Ir witch house’as. Dar klausau daug Depeche Mode ir Vangelio kūrinių.

 

Ukku. Kurgon.

 

Jei pasakyčiau, kad noriu kurt muziką, ką man atsakytum? Ką patartum, ko palinkėtum, ko turėčiau tikėtis prieš ateidama į šitą pasaulį?

Patarčiau daryti tai. Būtinai, jei tikrai nori. Labai daug galėčiau patarti ir pasakyti. Patarčiau nesilygiuot į kitus. Kai pradedi kurti muziką ir kelt į internetą, dalintis su žmonėmis, labai greitai supranti, kad yra labai labai daug žmonių, kuriančių muziką, visam pasauly. Ypač dabar, tokiam laikmetyje, kai viską gali rast internete, yra labai didelis muzikos kiekis. Visada bus žmonių, kurie kurs ir prasčiau už tave, bet visada bus žmonių, kurie kurs žymiai geriau. Nereikia lygiuotis ir nereikia norėti kažką pralenkti, nereikia norėt būti geresniu už kažką. Tiesiog būk savimi. Jei gali nekurt ir gyvent nekurdamas, tai geriau nekurk. Nežinau, būk gydytojas, gaisrininkas, nes tai yra naudinga. Bet jei tau yra būtina kurti, tokiu atveju ir turi tai daryti. Jei aš galėčiau nekurti, užsiiminėčiau kažkuo kitu. Mane labai įkvepia gitaristas John Frusciante. Jis buvo savo gyvenimo duobėj, vienu metu vartojo heroiną, visi galvojo, kad jis mirs, bet jis kažkaip išsikapstė. Viename interviu jis pasakė, kad jei tu nusprendei būt menininkas arba muzikantas, turi suprasti, kad būsi niekas. Ta prasme, tu neišgelbėsi niekieno gyvybės, neišoperuosi mirštančio žmogaus, realiai nepakeisi kažko čia ir dabar. Ir tu gali būt arba geras niekas, arba blogas niekas. Ir jei kursi galėdamas nekurti, tai greičiausiai būsi blogas niekas, nes darysi ne tai, ką tau reikėtų daryti.

Ateities planai? Svajonės, kurias gali išduot?

Vis dar renkuos tarp išvažiavimo į Tibeto, tapimo vienuole… Gerai, neišvažiuosi į Tibetą ir netapsiu vienuole. Deja. Iš tiesų, dabar norėčiau metus padirbti, pradėti gyventi viena, atskirai nuo tėvų, daugiau kurti ir po šitų metų išvažiuoti į Suomiją ar kokią kitą skandinavų šalį. Arba labai norėčiau išvažiuot į Kanadą. Mokytis muzikos produkcijos, gal vien tam, kad labiau atsidurčiau toje aplinkoje ir susipažinčiau su žmonėmis, kurie kuria, pamatyčiau daugiau pasaulio. Norėčiau išgyventi iš savo kūrybos, gauti pinigų už tai ir kad man nereikėtų dirbt darbo, kuris man nepatinka, kad galėčiau toliau laisvai kurt. Nesiekiu tapti kažkokia žinoma, man tai neatrodo svarbu. Norėčiau susiburt klausytojų ratą, kuris, žinočiau, kad būtų kartu. Norėčiau koncertuoti ir gyventi tame muzikos pasauly.

 

Ukku. Kurgon.

 

Jei būtum istorijos laikotarpis, koks būtum?

Kada buvo romantikai? Tie visi rašytojai, kurie kūrė tas meilės istorijas, kurios visada baigdavosi nelaimingai vien tam, kad būtų romantiškos? Nežinau, kelinti čia metai, bet aš turbūt būčiau tas laikotarpis.

19 amžius gal.

Jo, kažkada tada. Nes tai atspindi dramą, kuri vyksta, kai tu kuri. Vis tiek, kad muzika būtų gyva, joje turi būti visko. Turi būti parodyta, kad gyvenime nevisada viskas vyksta taip, kaip tu nori. Man patinka sukurt šiek tiek dramos ir įtampos, liūdesio savo muzikoje. Tas laikotarpis man imponuoja. Dar simbolistai, nežinau, kodėl. Pagal rašytojus orientuojuosi.

 

Ukku. Kurgon.

 

Įdomiausios knygos? Mėgstamiausia perskaityta ir dabar skaitoma knyga?

Man patinka labai daug – Kamiu, Kafka, klasikai. Aš buvau gal ketvirtoj klasėj, mama man nupirko Remarką. Numetė knygą ant lovos ir pasakė, skaityk ir būk protinga. Ten buvo „Trys draugai“ ir „Juodasis obeliskas“. Galbūt tai, kad aš jas perskaičiau tokiame ankstyvame amžiuje, mane šiek tiek sukretė, ir labai paveikė, ten parašytos mintys labai giliai įaugo į mane. Sakyčiau, Remarko „Juodasis obeliskas“ – niekada neišaugsiu iš to amžiaus, ir dabar galėčiau skaityt jo knygas. Dabar skaitau Kafkos „Procesą“. Man patinka Orvelas. Neseniai skaičiau „Stepių vilką“, gera knyga.

Sunku rasti žmogų, kuris dar skaito.

Vienas labiausiai man nepatinkančių dalykų yra, kai tu ko nors paklausi žmogaus apie knygas, ir jis sako „Ai, aš neskaitau. Kam skaityt? Nesąmonė,“ ir pasako tai taip, tarsi tai būtų kažkoks geras dalykas. Mano labai mėgstamas rašytojas yra Murakami, „Norvegų girios“ autorius. Man viskas ten taip Twin Peaks‘iška.

 

Ukku. Kurgon.

 

Filosofinis klausimas. Ar manai, kad menas įmanomas be kančios?

Nemanau, kad apskritai pasaulyje kažkas įmanoma be kančios. Kančia, aišku, nėra geras dalykas. Kai pagalvoji apie du pasaulinius karus, kiek tai kančios atnešė? Kad ir dabar, kas vyksta pasauly? Taip, gal mes gyvenam Lietuvoj ir gal nematom tos tikrosios kančios, bet yra pasaulyje vietų, kur vyksta baisūs dalykai, kurių mes net neįsivaizduojam. Kad vyktų kūryba, reikia visų emocijų. Kad vyktų kūryba, kančia nėra kažkas blogo, tai atvirkščiai, yra varomoji jėga, leidžianti kažką parodyti pasauliui. Aišku, jeigu vienintelis dalykas, kurį bandai atskleist savo muzika, yra kančia, tai nebus gerai, nes viskas bus varoma į tą pačią natą – viskas blogai, blogai, blogai. Bet, manau, kad kūryba nėra įmanoma be kančios. Lygiai taip pat ji nėra įmanoma be džiaugsmo.

Ükku socialinėje erdvėje:

Soundcloud

Youtube

Facebook

Instagram

Ukku. Kurgon.

 

you may also like

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *